Aš kitokia – kelias į savęs pažinimą

Paauglystėje galvojau, kad visi žmonės yra daugiau ar mažiau tokie pat kaip aš. Galvojau, kad įstatymai nereikalingi, nes žmonės nepradėtų staiga žudyti ir vogti vien dėl to, kad nėra tai draudžiančių įstatymų, o kurie nori tai daryti, jau ir taip tai daro nepaisant įstatymų. Tačiau galiausiai buvau nustebinta – aš klydau.

Studijuodama psichologiją sužinojau apie Kohlbergo moralinės raidos stadijas ir supratau, kad jau nuo paauglystės buvau šeštojoje – universalių etinių principų laikymosi – stadijoje. Tačiau kas mane nustebino labiausiai buvo tai, kad dauguma žmonių yra ketvirtojoje – socialinės tvarkos palaikymo – stadijoje, ir kad jie darytų tokius nusikaltimus kaip vagystės ar žudymas jeigu to nedraustų įstatymai. Nenorėjau tuo patikėti, bet vėliau kalbėdama su kai kuriais žmonėmis, sužinojau, kad jie tikrai taip darytų jeigu nebūtų įstatymų.

Dar vienas man savaime suprantamas dalykas buvo logika. Ką turiu omenyje sakydama logika, tai tokios taisyklės kaip „Jei A, tai B. A, vadinasi B“. Taip pat man su logika labai asocijuojasi Raveno progresyvinių matricų testas, matuojantis vadinamąjį fluidinį intelektą (bendrąjį intelektą, nepriklausomą nuo įgytų žinių). Galvojau, kad visi žmonės mąsto tuo pačiu principu. Juk „Jei A, tai B.“, tuomet kaip galima net pagalvoti, kad „A, todėl C.“?! Pasaulis būtų visiškai chaotiškas. Tačiau, pasirodo, čia aš taip pat klydau.

Studijuodama vienu metu mokiau kitus psichologijos studentus naudotis statistikos programa. Jos naudojimas buvo labai paprastas, tiesiog reikėjo atsiminti arba užsirašyti, ką kada spausti, viskas paremta „jei A, tai B“ principu. Su viena studente man gan sunkiai sekėsi. Tada ji manęs paklausė: čia viskas paremta logika, taip? Ir aš apsidžiaugiau, kad ji pagaliau viską perprato, atsakiau: taip! Tada ji man pasakė, kad jai logika visada sunkiai sekėsi. Likau be žado, nustebau, kad taip išvis įmanoma. Kaip įmanoma mąstyti be logikos? Ar įsivaizduojate, kad gyvenate stebuklų pasaulyje, kur bet kas gali nutikti ir nėra jokių taisyklių?

Pisichologijos studijų metu teko atlikti Raveno progresyvinių matricų testą. Jis buvo labai lengvas ir tik ties vienu klausimu reikėjo kiek ilgiau pagalvoti. Nesupratau, kaip kažkas galėtų neatsakyti teisingai į visus 60 ar bent jau 59 klausimus. Tačiau mane nustebino grupiokų rezultatai, dauguma gavo daug žemesnius rezultatus. Net ir žmonės, kuriuos laikiau labai protingais, atsakydavo tik kokį 50 klausimų teisingai. Man tai buvo labai keista.

Bet kažkokiu būdu vis tiek ignoravau šiuos dalykus ir vis tiek galvojau, ka dauguma žmonių mąsto tuo pačiu principu. Tačiau 2023 metais sužinojau, kad taip nėra. Man nustatė autizmą (oficiali diagnozė – Aspergerio sindromas, nes Lietuvoje dar vis vadovaujamasi TLK10) ir psichiatrė pasakė, kad vienas iš simptopų yra tai, kad mano mąstymas yra kitoks. Dabar neatsimenu, kaip tiksliai ji įvardino mano mąstymo būdą (galbūt struktūrinis ar kategorinis?), tačiau man tai asociavosi su tuo, ką vadinu loginiu mąstymu. Taigi, sužinojau, kad ne ta mergina, nesuprantanti logikos, yra keista – tai aš, mano smegenys veikia kitaip.

Toks buvo mano atradimų kelias nuo įsitikinimo, kad visi žmonės yra tokie patys kaip aš, iki atradimo, kad mano smegenys gan smarkiai skiriasi nuo daugumos žmonių.